,,Pasakos vaiko gyvenime“

katinėlis ir gaidelis kas namelyje gyvena

Jei reikėtų išrinkti seniausią pedagogikos metodą, juo neabejotinai taptų pasakos. Būtent per jas, nuo seniausių laikų keliaujančias iš lūpų į lūpas, būdavo perduodamos žinios apie pasaulį ir gyvenimo filosofiją, o kiekviena pasakos klausytojų karta visas šias universalias istorijas permąstydavo savaip, perimdama reikšmingiausius patarimus.

Pasaka – gyvenimo mokytoja. Pasakos paruošia vaikus gyvenimui – supažindina, kad yra gerų ir blogų žmonių, darbų. Vaikai į šį pasaulį ateina nieko nemokėdami ir per pirmuosius savo gyvenimo metus skuba išmokti judėti, kalbėti. Vėliau mokosi subtilesnių dalykų – socialinių vaidmenų, bendravimo dėsnių. Vaiko tėvai savo elgesiu ir bendravimu yra geriausi pavyzdžiai. Socialinių vaidmenų ir normų perdavimo vaidmenį atlieka ir pasakos. Vaikai sužino, kad ne visi žmonės yra gero linkintys, išmoksta atsargumo, bendraujant su nepažįstamaisiais. Išgirsta, kaip kalba piktoji ragana, kaip ji apgaudinėja, o kaip bendrauja gerasis personažas. Jie susipažįsta su žmogaus gimimo, augimo, brendimo ir senatvės reiškiniais. Įsisąmonina šeimos vaidmenis ir reikšmę.
Klausydamas, pasakodamas, inscenizuodamas pasakas, vaikas gali išbandyti įvairius vaidmenis. Pasakų herojus galima vaizduoti įvairiose situacijose, suvaidinti jų veidų išraiškas, pozas, žodžiu, mimika komentuoti tai, kas vyksta kūrinyje. Vaikas išreiškia įvairiausius jausmus, suvaidindamas pasakų situacijas ir pažvelgdamas į kito herojaus reakciją.

Tinkamai parinkti pasaką yra labai svarbu. Būtina atkreipti dėmesį į vaiko amžių, patirtį, sunkumus. Pasaką siūloma sekti ar skaityti ne vienąkart, geriausia jai skirti visą savaitę. Mažam vaikui kartojimas labai svarbu, juk ir jis pats kartoja vieną ar kitą veiksmą, kol jį išmoksta ar įgyja patirties. Sekant pasaką, reikia stebėti, ar vaikas įsitraukia emociškai. Tai – svarbiausias rodiklis, ar pasaka „veikia“. Jei vaikas nuobodžiauja, dažnai pertraukia sekėją, gali būti, kad pasaka vaikui netinkama.

Mūsų darželyje pasakos sekamos grupėse, jaukioje pasakų kampelio aplinkoje. Vaikai ne tik klausosi pasakų, bet ir patys kuria, vaidina, seka. Mes stengiamės sudominti, įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą, sugalvoti kuo daugiau kūrybinės raiškos, integruoti pasakas kasdieninėse, muzikiniuose, kūno kultūros veiklose. Ikimokyklinėje ,,Nykštukų“ ir priešmokyklinėje ,,Riešutukų“ grupėse pasakų improvizacijas paįvairiname kaukėmis iš veltinio. Kaukės leidžia vaikams labiau įsikūnyti į personažą, perteikti jam būdingus charakterio bruožus. Kaukės – ypač svarbios nedrąsiems, stokojantiems išreikšti savo emocijas, vaikams. Vaikas, užsidėjęs kaukę, lyg išsilaisvina. Lengviau gali perteikti jausmus bei emocijas, reikštis nesivaržydamas.

Skaitykime vaikams knygas, sekime pasakas, leiskime jiems kurti, vaidinti, improvizuoti!

 

Reda Mačiūnė, Jūratė Bimbienė

paarsiukai pagrandukas rope vistytė ir gaidelis