Vėlinių žvakelė

Aš – vėlinių žvakelė,

Tarp rudenio gėlių.

Žymiu, kur baigias kelias,-

Apmąstymu giliu.

Sudėk rankas, mažyli,

Ir nieko nebeklausk,-

Čia žemė verkia tyliai

Išėjusio žmogaus…

Spalio 27-31 dienomis lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ vyko Vėlinių savaitė „Verkia našlaičiai be motinėlės“. Grupėse auklėtojos vaikams pasakojo, skaitė, aptarinėjo grožinę literatūrą apie Vėlines, aiškinosi kokia tai diena, kodėl tą dieną žmonės prisimena mirusiuosius, ant kapų neša gėles, degina žvakutes. Vaikučiai grupėse klausėsi lietuvių liaudies giesmių, raudų.

Mūsų mažieji ikimokyklinių grupių: ,,Smaližiukų“, „Žirniukų“, ,,Giliukų“, „Zuikučių“, „Nykštukų“, „Darbštuoliukų“ vaikučiai, lydimi grupių auklėtojų, spalio 29 d. aplankė senąsias Kelmės miesto kapines. Vaikučiai žino, kad uždegta ant kapo žvakutė parodo ne tik, kad mes prisimename mirusįjį, bet ir sušildo, ramina vėles. Spalio 30 d. aktų salėje vyko šventinis rytmetis „Verkia našlaičiai be motinėlės“. Reikia nepamiršti, kad vaikai pagarbą mirusiems perima ne tiek iš lūpų į lūpas, kiek gražiu mūsų – suaugusiųjų pavyzdžiu. Nerašytos tradicijos suprantamos aiškiau ir išlieka ilgiau kiekvieno žmogaus širdyje.